Istorijos režimas
1808 m. gegužės trečioji
Vyras baltais marškiniais kelia rankas prieš sušaudymo būrį. Goya padaro jį šviesiausia figūra baimės ir artėjančios mirties scenoje.
- Vienas žibintas. Jis apšviečia aukas, niekada – žudikus.
- Rankos iškeltos, tuoj jį sušaudys. Kai kas jo delnuose mato žaizdas, kaip Kristaus.
- Kareiviai neturi veidų. Tik ilga šautuvų eilė.
- Prie jo kojų – jau sušaudytieji.
- Už jo – kiti eilėje. Kai kurie dengiasi veidus.
- Goya pats paprašė leisti tai nutapyti. Per Ispanijos pilietinį karą paveikslas išgyveno sunkvežimio avariją.
„1808 m. gegužės trečioji“ – 1814 m. Francisco de Goyos paveikslas, vaizduojantis prancūzų šaudymo būrį, sušaudantį belaisvius po 1808 m. gegužės Madrido sukilimo, su vyru baltais marškiniais centre, iškėlusiu rankas žibinto šviesoje; jis priklauso Museo Nacional del Prado Madride.
Ką vaizduoja 1808 m. gegužės trečioji?
Vyras baltais marškiniais kelia rankas prieš sušaudymo būrį. Goya padaro jį šviesiausia figūra baimės ir artėjančios mirties scenoje.
Pavadinimas nurodo egzekucijas po 1808 m. gegužės sukilimo Madride. Goya kūrinį nutapė 1814 m., atsigręždamas į prancūzų okupacijos smurtą.
Kodėl Goya apšviečia tik aukas?
Tarp grupių ant žemės stovi žibintas. Jis apšviečia pasmerktuosius, atskleisdamas veidus, bet palikdamas karių tapatybes paslėptas.
Atviros pagrindinės figūros rankos kontrastuoja su uždara šautuvų eile. Gestas gali priminti kankinystės vaizdus, kartu likdamas išsigandusio žmogaus judesiu.
Vienintelė šviesa paveiksle sklinda iš ant žemės stovinčio žibinto, kaip pažymi menotyrininkė Christine Zappella. Fundación Goya en Aragón pastebi, kad kubo formos jo spindesys sustiprina žiaurumą ir kraują ant žemės. Jis taip pat leidžia kiekvienam pasmerktajam parodyti savo reakciją: fondas įžvelgia įniršį sugniaužtuose kumščiuose, kančią baltai vilkinčiame vyre, maldavimą sukryžiuotose rankose ir gailestį prie burnos pakeltose rankose. O kareiviai neturi veidų. Ir pažvelkite į vyro dešinę ranką: Zappella joje mato Kristaus stigmas. (Smarthistory)
Kaip Goya sukomponavo egzekuciją?
Kareiviai atsukę mums nugaras. Besikartojančios pozos ir ginklai leidžia jiems atrodyti viena veikiančia jėga.
Priekyje guli kūnai, o už nugaros laukia kiti kaliniai. Goya sujungia pasekmes, tuoj įvyksiantį veiksmą ir baimę dėl to, kas laukia toliau.
Kas nutiko paveikslui „1808 m. gegužės trečioji“, kai Goya jį nutapė?
Tamsus kalnas ir tolimas miestas beveik nesuteikia akiai atokvėpio. Šviesa vis grąžina prie žmonių priešais ginklus.
Šio užsakymo Goya prašė pats. 1814 m. vasario 24 d. laiške Regentų tarybai jis pasisiūlė įamžinti žymiausius ir didvyriškiausius sukilimo žygius. Tačiau jis pateikė ne pergalės sceną, ir Fundación Goya en Aragón pažymi, kad naujoji absoliutistinė valdžia nepalankiai priėmė nei šį paveikslą, nei jo porinį kūrinį „1808 m. gegužės antroji“. Iki 1834 m. abu jie atsidūrė Prado saugyklose; eksponuoti jie pradėti 1868 m., kai muziejus buvo nacionalizuotas. 1937 m., per pilietinį karą vežama į Valensiją, ši drobė buvo apgadinta apatiniame kairiajame kampe. Iš jos sėmėsi ir Manet, ir Picasso. (Fundación Goya en Aragón)
Vėl pažvelkite į vyro veidą. Istorinis įvykis įgauna jėgos per žmogų, kurio baimė matoma ir individuali.
Detalės vienu žvilgsniu
Šaltiniai ir papildomi skaitiniai
- 1808 m. gegužės trečioji — Prado muziejus
- Dailininko biografija: Francisco de Goya (Vikipedija, anglų kalba)
- 1808 m. gegužės trečioji (Vikipedija, anglų kalba)
Naršyti kiekvieną paveikslo istoriją · Dažniausiai užduodami klausimai