Istorijos režimas
Pandemoniumas
Džonas Martinas įsivaizduoja demonų rūmus iš Miltono „Prarastojo rojaus“, iškilusius virš lavos po tamsiu dangumi.
- Pragaras turi sostinę. Štai ji.
- Ta maža figūrėlė apačioje dešinėje? Šėtonas. Luvras sako, kad jis rūmus iškelia vienu kvėptelėjimu.
- Miltono poemoje jie nestatomi. Jie iškyla iš žemės „tarsi iškvėpimas“.
- Raudonos lavos upės apšviečia juos iš apačios.
- O šie taškeliai? Demonai. Kad tilptų viduje, sako poema, jie susitraukia.
- Dūmai užsiveria virš bokštų. Milžiniška erdvė, bet kažkodėl tvanku.
- Žodį sugalvojo Miltonas: „visi demonai“. Šiandien anglų kalboje pandemonium reiškia tiesiog chaosą.
„Pandemoniumas“ – 1841 m. Džono Martino paveikslas, kuriame Šėtonas virš švytinčios lavos kraštovaizdžio kelia Pandemoniumą, demonų rūmus iš Miltono „Prarastojo rojaus“; jis priklauso Luvro muziejui Paryžiuje.
Ką vaizduoja Džono Martino „Pandemoniumas“?
Rūmai milžiniški, dangus beveik juodas, o žemė apačioje švyti ugnimi. Džonas Martinas masteliu paverčia pragarą pribloškiančiu. Pastatas atrodo galintis sugerti viską aplink, net mažytes figūras prie savo krašto.
Siužetas paimtas iš Miltono „Prarastojo rojaus“. Pandemoniumas — rūmai, kuriuose renkasi puolę demonai. Martinas šiai įsivaizduotai vietai suteikia kolonas, sienas ir bokštus, literatūrinį regėjimą paversdamas milžinišku architektūriniu buvimu.
Kas yra Pandemoniumas Miltono „Prarastajame rojuje“?
Apačioje dešinėje prieš statinį stovi Šėtonas. Luvras apibūdina jį iššaukiantį rūmų atsiradimą. Jo mažumas šalia pastato sukuria ryškų kontrastą: viena figūra susijusi su reginiu, gerokai didesniu už ją pačią.
Raudona lava kerta apatinį pasaulį ir meta savo spalvą į tamsią architektūrą. Ji suteikia pastatui pavojingos didybės. Šviesa traukia prie rūmų, nors aplinkinė ugnis kelia nerimą dėl šios traukos.
Šį žodį sugalvojo Miltonas. Oxford University Press pažymi, kad pandemonium buvo sukurtas „Prarastajame rojuje“ pasitelkus graikišką priešdėlį pan-, „visi“, ir kad Miltonui tai buvo pragaro sostinė. Pirmojoje giesmėje rūmai statomi ne metų metus: didžiulis statinys iškyla iš žemės „lyg garai“. Luvras paveikslą sieja su poemos 710–719 eilutėmis ir aprašo Šėtoną, stovintį dešinėje priekiniame plane, kuris vienu kvėptelėjimu sukuria rūmus visų demonų sueigai. Kiek vėliau poemoje demonai, kad tilptų į rūmų menę, susitraukia iki mažiausių pavidalų. (Oxford University Press)
Kaip Džonas Martinas sukūrė šią sceną?
Po statiniu mažos figūros paverčia didumą daugybės pojūčiu. Matome, kad vieta apgyvendinta, tačiau mastelis neleidžia pavienėms būtybėms tapti dėmesio centru. Susibūrimas priklauso tiek pastatui, tiek figūroms.
Ilgos eilės ir pasikartojančios architektūros formos suteikia regėjimui tvarkos. Martinas remiasi ne vien chaosu, kad pragaras baugintų. Rūmų disciplina suteikia jų galiai monumentalų, beveik ceremoninį pobūdį.
Kaip „Pandemoniumas“ atsidūrė Luvre?
Dūmai ir tamsa slegia tolimus bokštus. Vaizdas atsiveria į didelę gelmę, bet atmosfera gali atrodyti uždaranti. Martinas išlaiko abu pojūčius: milžinišką erdvę ir spaudimą būti joje įkalintam.
Martinas šią sceną jau buvo du kartus išraižęs graviūroje, 1824 ir 1831 m., prieš perdirbdamas ją į šį paveikslą, kurį 1841 m. eksponavo Karališkojoje akademijoje, tais pačiais metais kaip ir jo porą, „Dangiškąjį miestą“. Gyvačių ir slibinų rėmą jis suprojektavo pats. Pirmasis savininkas, Boltono inžinierius ir lokomotyvų gamintojas Benjaminas Hickas, mirė kitais metais, o paveikslas 1843 m. buvo parduotas Mančesteryje. Perėjęs per britų ir amerikiečių kolekcijas, 2006 m. jis buvo nupirktas Luvro už architekto Pierre’o Belliot ir jo žmonos Paule Marchaud palikimo lėšas. (Luvras)
Paveikslas neramina, nes jo didybė kviečia žavėtis. Martinas blogio karalystei suteikia nuostabų pavidalą ir palieka mus svarstyti jo trauką. Grožis ir galia gali užvaldyti dėmesį nenusipelnydami pasitikėjimo.
Detalės vienu žvilgsniu
Šaltiniai ir papildomi skaitiniai
- Pandemoniumas — Luvras
- Dailininko biografija: Džonas Martinas (Vikipedija, anglų kalba)
- Pandemoniumas (Vikipedija, anglų kalba)
Naršyti kiekvieną paveikslo istoriją · Dažniausiai užduodami klausimai