Paskutinė Pompėjos diena

„Paskutinė Pompėjos diena“ – 1833 m. Karlo Briulovo paveikslas, vaizduojantis Pompėjos gyventojus, bėgančius per Vezuvijaus išsiveržimą 79 m. po Kr., kol aplink juos griūva pastatai ir statulos; jis eksponuojamas Valstybiniame Rusijos muziejuje Sankt Peterburge.

Briulovas vaizduoja Vezuvijaus išsiveržimą 79 m. po Kr. 1833 m. nutapytas kūrinys vaizduotėje atkuria senovės katastrofą, o ne fiksuoja paties dailininko matytą įvykį.

Šeši su puse metro drobės skirta vienai katastrofai, ir Bryullov ją skiria veidams, o ne vulkanui.

Ką rodo paveikslas

Pirmiausia pastebite dangų: Vezuvijus nuspalvino visą horizontą raudonai, o žaibai išryškina stogus. Miestas jau prarastas.

Tada vaizdas susiaurėja ties žmonėmis. Bryullov tapo paniką kaip rinkinį mažų, specifinių sprendimų — kas nešamas, kas tempiamas, kas sustojo.

Žmonės griūties viduje

Šeima susiglaudusi apačioje kairėje. Netoliese moteris guli nugriuvusi, jos papuošalai išbarstyti ant akmenų, jau nebeturinti gelbėjimosi galimybės.

Vyras baltu drabužiu neša šventuosius indus per minią. Kiti tiesiog stengiasi pasiekti vienas kitą, kas ir yra tikroji paveikslo tema.

Nusikaltimas operinio masto

Statulos krenta nuo stogo priešais degančią dangų, o architektūra griūna tame pačiame kadre su kūnais. Bryullovas sukuria griuvėsius tarsi teatrą, tačiau atsisako juos padaryti tolima.

Paveikslas buvo studijuojamas vietoje: jis lankėsi Pompėjos kasinėjimuose ir dirbo remdamasis tuo, kas iš tiesų buvo iškasta iš pelenų.

Kodėl jis vis dar veikia

Raudonoji šviesa visus sutraukia į tą pačią ekstremalią situaciją. Eilės tvarka, grožis ir jėga nustoja reikšmės, ir paveikslas tampa apie tai, kas siekia ko.

Kodėl svarbus „Paskutinė Pompėjos diena“

Bryullovo drobė padarė jį garsų visoje Europoje ir tapo Rusijos romantizmo simboliu, tiltais tarp neoklasicistinės kompozicijos ir pilnos romantinės dramos.

Ji priklauso Valstybiniam Rusijos muziejui Sankt Peterburge.

Šeši metrai katastrofos, ir ji nuolat grįžta prie rankų, laikomų tvirtai.

Detalės vienu žvilgsniu

1. 1 Pompėja išsiveržia į paniką po raudonu dangumi.
2. 2 Apatiniame kairiajame kampe glaudžiasi šeima.
3. 3 Šalia išmėtytų papuošalų guli parkritusi moteris.
4. 4 Žaibas apšviečia nuo stogo krintančias statulas.
5. 5 Vezuvijus nuspalvina visą horizontą raudonai.
6. 6 Vyras baltai neša šventus indus per minią.
7. 7 Šeimos vis dar siekia viena kitos griūties viduje.

Šaltiniai ir papildomi skaitiniai

• Paskutinė Pompėjos diena — State Russian Museum
• Dailininko biografija: Karl Bryullov (Vikipedija, anglų kalba)
• Paskutinė Pompėjos diena (Vikipedija, anglų kalba)

Atraskite kitą paveikslą

• Ivanas Rūstusis ir jo sūnus Ivanas — Ilya Repin

  Repinas rodo tėvą, laikantį sužeistą sūnų po smurto. Jo išraiška atskleidžia siaubą, sielvartą ir atgailą.

• Kančia — Augustas Frydrichas Albrechtas Šenkas

  Avis saugo negyvą ėriuką, o laukiančios varnos gyvūno sielvartui suteikia viešos tragedijos svorį.

• Paskutinė vakarienė — Leonardo da Vinci

  Kristus skelbia išdavystę, o apaštalai reaguoja su šoku, įtarumu ir baime. Leonardo pasakoja istoriją jų veidais ir gestais.

• Košmaras — Henry Fuseli

  Fuseli paverčia miegamąjį bejėgiškumo, spaudimo ir antgamtinės baimės scena.

Naršyti kiekvieną paveikslo istoriją · Dažniausiai užduodami klausimai